Sodo augalai

Vijokliniai augalai Lietuvoje

Vynvičiu apaugusi mūrinė siena rudenį – vijokliniai augalai namų sienoms

Vijokliniai augalai – vienas gražiausių namų papuošalų: jais apželdinamos sienos, balkonai, pavėsinės ir tvoros. Tačiau kurie vijokliniai augalai ištveria Lietuvos žiemas? Į šį klausimą dar 1939 metais atsakė Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo vadovas prof. Konstantinas Regelis, žurnale „Naujoji sodyba“ paskelbęs sąrašą vijoklių, kurie Kauno botanikos sode augo labai gerai.

Straipsnyje aptariamos aktinidijos, raganės, sausmedžiai, vynvyčiai, vynmedžiai, visterija ir vijoklinės rožės – kam reikia atramos, kas atsparu šalčiui, o ką profesorius siūlė auginti tik mėgėjams. Toliau pateikiame visą jo tekstą.

Apie šaltinį. Prof. K. Regelis, „Apie kai kuriuos vijoklinius augalus“, „Naujoji sodyba“, 1939 m. gruodžio 14 d., Nr. 25, p. 391. Tekstas pateikiamas išlaikant originalią autoriaus kalbą, lotyniškus augalų pavadinimus ir to meto rašybą. Skyrių antraštės ir nuotraukos pridėtos redakcijos.

Prof. K. Regelis: apie kai kuriuos vijoklinius augalus

Kad vijokliniai augalai priklauso prie gražiausių namų papuošalų, tai kiekvienas žino. Aš pasistengsiu duoti sąrašą tų vijoklinių augalų, kurie V. D. U. Botanikos Sodo praktikoje labai gerai auga Lietuvoje ir pilnai gali būti rekomenduojami mėgėjams. Jų galima pirkti V. D. U. Botanikos Sode (tel. 24 450).

Aktinidija (Actinidia)

Actinidia su pražanginiais, sveikais, tamsiai žaliais lapais ir baltais žiedais, žydi birželio — liepos mėn. Vaisiai yra uogos, kurios kai kurių rūšių yra valgomos. Auga geroje sodo žemėje, mėgsta pusiau pavėsį. Dauginasi daigais arba sėklomis. Actinidia yra labai gražūs vijokliniai augalai ypač dėl savo gražių lapų, kurie kai kurių rūšių yra margi. Jie tankiai apauga sienas arba balkonus. V. D. U. Botanikos Sode ypač gerai auga Actinidia callosa ir melanandra. Actinidia arguta ir Actinidia Kolomikta Rusijoje labai rekomenduojami dėl savo skanių uogų. Jų yra išauginta visa eilė veislių, bet V. D. U. Botanikos Sodas dar tik neseniai pradėjo šias rūšis auginti ir tuo tarpu jų rekomenduoti negali. Actinidia reikalauja pririšti vielas, nes kitaip jie negali vyniotis. Jų tėvynė yra rytų Azija. Jie yra dalinai dvikamieniai augalai.

Ampelopsis

Iš Ampélopsis genties galima rekomenduoti Ampélopsis brevipedunculata (A. heterophylla var. brevipedunculata) iš rytų Azijos su tamsiai mėlynos spalvos vaisiais. Ampélopsis nereikalauja pririšimo prie vielos. Dauginasi sėklomis arba daigais.

Raganė (Clematis)

Clematis (raganė) Vakarų Europoje yra labai mėgiami vijokliniai augalai, bet Lietuvos sąlygose gražiausieji jų nėra atsparūs ir, be to, jie neaukštai auga. Atsparūs Lietuvoje yra Clematis Vitalba (vijutrė raganė) iš vidurinės Europos su smulkiais baltais žiedais, Clematis Viticella iš pietų Europos su fioletiniais žiedais, Clematis tangutica iš Tibeto ir Mongolijos su geltonais žiedais. Bet didžiažiedės raganės rūšis ir veisles galima rekomenduoti tik mėgėjams. Clematis reikalauja pririšimo prie vielos. Jie auginami geroje, vasarą vandeniu turtingoje, sodo žemėje, nemėgsta daug saulės.

Violetiniais žiedais žydinti raganė (Clematis) – vijoklinis augalas
Raganė (Clematis).

Sausmedis (Lonicera)

Iš Lonicera (sausmedis) genties vijoklinių rūšių Lietuvoje geriausiai yra žinomas Lonicera caprifolium — apskritlapis sausmedis (kaprifolė), kuris dažnai yra sodinamas prie balkonų dėl savo baltų skaniai kvepiančių žiedų. Bet šis augalas, palyginus su kitomis vijoklinių sausmedžių rūšimis, blogiau auga. V. D. U. Botanikos Sodas gali plačiau rekomenduoti sekančias rūšis: Lonicera flava iš Šiaurinės Amerikos su geltonais žiedais ir gražiais mėsinės spalvos vaisiais, kurie laikosi net ligi lapkričio mėnesio ir yra didelis augalo papuošalas. Jis jau daug metų auginamas V. D. U. Botanikos Sode ir yra visiškai atsparus mūsų šalčiams. Lonicera Tellmanniana su geltonais žiedais, auga labai tankiai, galima rekomenduoti auginti Lietuvos klimate. Tai yra neseniai išvesta L. Spath’o sodininkystėje Berlyne rūšis, kuri daugumoje sodininkystės knygų dar nėra aprašyta. Lonicera periclymenum iš pietų Europos su margais — baltos su raudona ir geltona spalvos — žiedais, Lietuvoje galima auginti, bet rekomenduoti platesnei publikai negalima. Visi vijokliniai sausmedžiai reikalauja pririšimo prie vielos.

Žydintis vijoklinis sausmedis (Lonicera) baltais ir rausvais žiedais
Vijoklinis sausmedis (Lonicera).

Vynvitis (Parthenocissus)

Parthenocissus (vynvitis) genties geriausiai yra žinoma Parthenocissus quinquefolia (penkialapis vynvitis), kuris dažniausiai iš visų vijoklinių yra auginamas Lietuvoje. Be to, galima dar rekomenduoti var. Engelmannii, bet su siauresniais lapais. Parthenocissus quinquefolia pririšimo nereikalauja, nes ūselių pagalba gali prisikabinti prie sienos. Parthenocissus tricuspidata var. Veitchii arba Ampelopsis Veitchii, Vitis Veitchii ir pagrindinės rūšies (Parthenocissus tricuspidata) tėvynė yra Japonija. Var. Veitchii labai gražus augalas, bet Lietuvoj dar mažai auginamas, kuris labai tankiai apauga sienas, o rudenį lapai nusidažo raudona spalva. Reikia sodinti geroje sodo žemėje. Rekomenduojamas sodinti prie mūrinių sienų miestuose, kuriuose yra didesnė apsauga, bet visiškai saulėtoje vietoje auginti mažai rekomenduojamas.

Raudoni vynvičio (Parthenocissus) lapai ant medinės sienos rudenį
Vynvitis (Parthenocissus) rudenį.

Vynmedis (Vitis)

Iš Vitis (vynmedis) genties žinomiausias yra Vitis vinifera (tikrasis vynmedis), kuris auginamas dėl savo vaisių — vynuogių. Bet apie šį vynmedį mes čia nekalbėsime. Kaipo atsparus vijoklinis augalas, tinkamas namams apsodinti, rekomenduotinas Vitis amurensis (amūrinis vynmedis) iš Mandžūrijos ir šiaurės Kinijos su dideliais lapais, kurie rudenį nusidažo gražia raudona spalva. Vaisiai yra labai smulkūs. Vitis arizonica iš šiaurės Amerikos taip pat su dideliais lapais ir skaniai kvepiančiais vaisiais. Vitis cordifolia iš šiaurės Amerikos su širdiškais lapais ir valgomais vaisiais.

Visterija (Wistaria chinensis)

Wistaria chinensis — šis gražus augalas gražiais mėlynais, kekėmis augančiais, žiedais auginti mūsų klimate kol kas negalima rekomenduoti arba jis tinka tiktai mėgėjams. Jis puikiausiai auga pietinėje ir vidurinėje Europoje, o Lietuvoje arba visiškai nežydi arba duoda, kaip tai buvo V. D. U. Botanikos Sode, tiktai menkas kekes.

Vijoklinės rožės

M-me Sancy de Parabère, gana aukštai auga, su gražiais dideliais raudonos spalvos žiedais, bet šie žiedai tiktai labai trumpai žydi. Be spyglių.

Pagaliau reikia paminėti vijoklinių rožių veisles. Jas reikia būtinai pridengti žiemai, kitaip jos neišlaiko žiemos šalčio. Be to, reikia jas pririšti prie vielos, nes ūselių prisikabinimui neturi. Vijoklinių rožių dalį, be to, lengvai užpuola miltligė. Mūsų sąlygose vijoklinės rožės išauga nelabai aukštos. V. D. U. Botanikos Sodas gali rekomenduoti sekančias veisles:

Crimson Rambler su daugybe smulkių raudonos spalvos žiedų, surinktų puokštėmis. Žemesnio ūgio M-me Sancy de Parabère Sodenia labai panašus į Crimson Rambler, bet aukštesnio ūgio. Aglaia su ružavos spalvos žiedais. Coupe d’or su stambiais geltonos spalvos žiedais, be spyglių, žemesnio ūgio. Paul’s Scarlet Climber su dideliais tamsiai raudonais žiedais, augančiais puokštėmis, labai aukšto ūgio.

Raudonos vijoklinės rožės prie namo sienos ir baltos tvorelės
Vijoklinės rožės.

Jei vijoklinius augalus prie namo ar terasos norite derinti su daržovėmis ar gėlėmis, pravers pakeltos lysvės ir trijų aukštų gėlių stovai. Apie šiandieninį Kauno botanikos sodą – VDU Botanikos sodo svetainėje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *