9 maistingiausi mikrožalumynai, kuriuos galite užsiauginti namuose

Įsivaizduokite, kad sveikesnio ir gyvybingesnio gyvenimo paslaptį galite atrakinti tiesiog savo virtuvėje. Tai įmanoma – su mikrožalumynų galia! Kadaise buvę beveik paslaptimi, šiandien mikrožalumynai sprogo sveikos mitybos scenoje: per pastaruosius aštuonerius metus jiems skirta daugiau nei 3000 mokslinių publikacijų, patvirtinančių jų išskirtinę maistinę vertę.

Skamba intriguojančiai? Ir ne veltui. Šie mažyčiai žalumynai – tai ne tik kulinarinė mada, bet ir tikra sveikatos revoliucija. Jie kupini vitaminų, mineralų ir antioksidantų, o savo maistine verte dažnai pranoksta subrendusius augalus. Tačiau kyla klausimas – kuriuos mikrožalumynus verta auginti?

Ridikėlių, rukolos, brokolių, saulėgrąžų, lapinių kopūstų (kale), burokėlių, žirnių, špinatų ir garstyčių mikrožalumynai pasižymi itin dideliu maistingumu. Juose gausu vitaminų A, B, C, E ir K, mineralų – kalcio, geležies, magnio ir kalio, taip pat sulforafano bei antioksidantų, tokių kaip antocianinai, kvercetinas, beta-karotenas ir liuteinas.

Tačiau štai svarbiausia: šie devyni mikrožalumynai priskiriami prie pačių maistingiausių. Šiame straipsnyje bus išsamiai aptarta jų nauda, kad galėtumėte sąmoningai pasirinkti, ką auginti ir ką vartoti.

Tad nesvarbu, ar esate sveika mityba besidomintis žmogus, miesto gyventojas, gurmaniškos virtuvės šefas, maisto entuziastas ar tėvai – šis straipsnis skirtas jums. Spauskite nuorodas, sužinokite daugiau ir prisijunkite prie šiandienos mikrožalumynų revoliucijos!

Svarbiausios įžvalgos: maistingiausi mikrožalumynai trumpai

Nors dauguma mikrožalumynų pasižymi didele maistine verte, moksliniai tyrimai ir mitybos duomenys rodo, kad tam tikros rūšys išsiskiria konkrečia nauda sveikatai. Štai ryškiausi mūsų sąrašo lyderiai:

Mikrožalumynai	Pagrindinė maistinė nauda	Ypač naudingi
Brokoliai	Didelis sulforafano kiekis	Ląstelių sveikatai ir detoksikacijai
Žirnių ūgliai	Vitaminai A, C ir folio rūgštis	Imunitetui ir bendram gyvybingumui
Ridikėliai	Vitaminas E ir antioksidantai	Odos sveikatai ir kovai su laisvaisiais radikalais
Saulėgrąžos	Pilnavertis baltymas ir cinkas	Raumenų atsistatymui ir imuninės sistemos veiklai

Trumpai tariant, pasirinkdami skirtingus mikrožalumynus galite kryptingai stiprinti sveikatą – nuo imuniteto ir energijos iki ląstelių apsaugos bei atsistatymo.

Naujas mokslinis tyrimas įvardija maistingiausius lyderius (2025 m. atnaujinimas)

Siekiant pateikti aiškų, duomenimis pagrįstą atsakymą, kurie mikrožalumynai iš tiesų yra patys sveikiausi, 2025 m. recenzuojamame mokslo žurnale Antioxidants publikuotas tyrimas atliko tiesioginę 15 skirtingų Brassicaceae šeimos mikrožalumynų (jai priklauso lapiniai kopūstai, ridikėliai, kopūstai) palyginamąją analizę.

Tyrimo tikslas buvo peržengti bendrines žinias ir moksliškai įvertinti kiekvienos rūšies konkrečią maistinę bei antioksidacinę galią. Tyrimo rezultatai išskyrė du aiškius lyderius, pasižyminčius specifine nauda sveikatai: lapinių kopūstų (kale) mikrožalumynus ir Sango ridikėlių mikrožalumynus.

Pagrindinės tyrimo išvados:

Akių sveikatai ir mineralams.
Neabejotinais lyderiais tapo kale mikrožalumynai. Juose nustatyti didžiausi karotenoidų – liuteino ir beta-karoteno – kiekiai, kurie yra itin svarbūs regėjimo apsaugai. Taip pat kale mikrožalumynai pasižymėjo didžiausia esminių mineralų, tokių kaip kalcis ir kalis, koncentracija.

Bendrai antioksidacinei galiai.
Sango ridikėlių mikrožalumynai užėmė pirmąją vietą pagal gebėjimą neutralizuoti laisvuosius radikalus ir apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų. Jų sodri violetinė spalva atsiranda dėl stiprių antioksidantų, kurie taip pat parodė potencialą padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje.

Trumpai: kale prieš Sango ridikėlius

Savybė	Lapinių kopūstų (kale) mikrožalumynai	Sango ridikėlių mikrožalumynai
Pagrindinė nauda	Akių sveikata ir mineralai	Bendra antioksidacinė galia
Pagrindiniai junginiai	Liuteinas, beta-karotenas	Antocianinai
Mineralų kiekis	Labai didelis (Ca, K)	Geras
Antioksidantų įvertinimas	Geras	Puikus

Pilnas tyrimas pateikia išsamią šių rezultatų analizę ir pabrėžia, kad nors daugelis mikrožalumynų yra naudingi sveikatai, pasirinkus konkrečią rūšį – pavyzdžiui, kale ar Sango ridikėlius – galima gauti tikslingą, individualiems poreikiams pritaikytą maistinę naudą.

Mikrožalumynų nauda

Pirmiausia, mikrožalumynai yra puikus maistinių medžiagų šaltinis. Jų maistinė vertė skiriasi priklausomai nuo rūšies, tačiau apskritai jie pasižymi itin didele maistinių medžiagų koncentracija. Mikrožalumynuose gausu tokių elementų kaip varis, geležis, fosforas, cinkas, kalis, kalcis ir magnis. Kai kurie tyrimai rodo, kad mikrožalumynai gali turėti daugiau maistinių medžiagų nei tie patys augalai visiškai subrendę. Įtraukus mikrožalumynus į kasdienę mitybą, galima greitai ir natūraliai prisidėti prie rekomenduojamos paros vitaminų ir mineralų normos.

Kita svarbi mikrožalumynų nauda – juos labai lengva auginti. Jie gali būti auginami namuose, naudojant minimalias priemones. Mikrožalumynai puikiai auga tiek dirvožemyje, tiek hidroponiniu būdu, todėl juos galima auginti net ir mažose erdvėse – virtuvėje, ant palangės ar balkone. Tai prieinamas ir ekonomiškas būdas nuolat turėti šviežių žalumynų savo racione.

Kiekviena mikrožalumynų rūšis pasižymi unikaliu skoniu ir aromatu. Vieni gali būti švelnūs ir salstelėję, kiti – ryškesni, aštresni ar kartesni. Mikrožalumynai itin universalūs: juos galima naudoti įvairiausiuose patiekaluose – nuo salotų ir sumuštinių iki šiltų patiekalų ar kokteilių. Eksperimentuojant su skirtingomis rūšimis ir deriniais, lengva atrasti savo mėgstamiausius skonius.

Dabar verta atidžiau pažvelgti į devynis maistingiausius mikrožalumynus, kuriuos lengva užsiauginti namuose.

Maistingiausi mikrožalumynai

Reguliarus mikrožalumynų vartojimas gali padėti apsaugoti organizmą nuo oksidacinio streso, kuris siejamas su įvairiomis lėtinėmis ligomis, įskaitant vėžį, diabetą ir širdies bei kraujagyslių ligas.

Ridikėlių mikrožalumynai

Ridikėlių mikrožalumynai – tai greitai augantis ir itin populiarus pasirinkimas, vertinamas dėl aštraus, pipiriško skonio ir didelės maistinės vertės. Ridikėlių mikrožalumynus galima nuimti vos po keturių dienų nuo sudygimo.

Pagrindinės maistinės medžiagos:
Gausu vitaminų C, E ir K, taip pat vitamino A, B grupės vitaminų (įskaitant folio rūgštį), kalcio, kalio, geležies bei antioksidantų, tokių kaip gliukozinolatai.

Svarbiausia nauda sveikatai:
Stipri antioksidacinė apsauga nuo ląstelių pažeidimų, imuninės sistemos palaikymas, galimos priešvėžinės savybės, taip pat nauda širdies ir kaulų sveikatai.

Jei nori sužinoti daugiau apie ridikėlių mikrožalumynų auginimą, kviečiu skaityti įrašą „Daikon ridikėlių mikrožalumynai“.

Rukolos (gražgarsčių) mikrožalumynai

Rukolos mikrožalumynai – greitai augantis pasirinkimas, vertinamas dėl ryškaus, pipiriško ir šiek tiek aštroko skonio bei koncentruotos maistinės sudėties. Jie užauga per 5–7 dienas, o derlių galima nuimti, kai ūgliai pasiekia 2,5–5 cm aukštį.

Pagrindinės maistinės medžiagos:
Dideli vitamino K, vitamino C ir vitamino A kiekiai, taip pat kalcis, geležis, kalis bei naudingi biologiškai aktyvūs junginiai – gliukozinolatai.

Svarbiausia nauda sveikatai:
Padeda palaikyti kaulų ir širdies sveikatą, pasižymi stipriomis antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis, taip pat skatina virškinimą ir natūralius detoksikacijos procesus organizme.

Brokolių mikrožalumynai

Brokolių mikrožalumynai – tikri maistinės vertės milžinai. Jie vertinami dėl švelnaus skonio ir ypač didelio sulforafano kiekio – junginio, kuris, kaip rodo moksliniai tyrimai (Kim ir kt., 2016), pasižymi stipriu biologiniu poveikiu. Brokolių mikrožalumynai užauga greitai – derlių galima nuimti per 5–7 dienas.

Pagrindinės maistinės medžiagos:
Gausu sulforafano, vitaminų A, C, E ir K, folio rūgšties, maistinių skaidulų, taip pat mineralų – kalcio, kalio ir geležies.

Svarbiausia nauda sveikatai:
Pasižymi stipriomis priešvėžinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis, palaiko natūralius organizmo detoksikacijos procesus, gerina širdies ir kraujagyslių bei virškinimo sistemos veiklą ir padeda stiprinti imuninę sistemą.

Saulėgrąžų mikrožalumynai

Saulėgrąžų mikrožalumynai – tikra maistinės vertės jėgainė, vertinama dėl traškios tekstūros, švelnaus riešutinio skonio ir to, kad jie yra pilnavertis baltymų šaltinis. Jie auga šiek tiek ilgiau nei kai kurie kiti mikrožalumynai – apie 7–10 dienų, o derlių galima nuimti, kai ūgliai pasiekia 2,5–5 cm aukštį.

Pagrindinės maistinės medžiagos:
Tai pilnavertis baltymas, turintis visas būtinas aminorūgštis. Taip pat gausu vitaminų A, B grupės, C, E ir K, bei mineralų – kalcio, geležies, kalio ir magnio.

Svarbiausia nauda sveikatai:
Padeda stiprinti imuninę sistemą, palaiko širdies ir kaulų sveikatą, pasižymi ryškiomis antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis bei gerina virškinimą.

Lapinių kopūstų (kale) mikrožalumynai

Švelniai pipiriško ir žemiško skonio kale mikrožalumynai laikomi vienais iš maistingiausių maisto produktų pasaulyje – mažame ūglyje sutelkta itin didelė maistinių medžiagų koncentracija. Jie subręsta per 7–10 dienų, todėl yra puikus pasirinkimas greitam, bet vertingam derliui.

Pagrindinės maistinės medžiagos:
Itin dideli vitamino K ir vitamino C kiekiai, gausu vitamino A, taip pat kalcio, geležies, kalio ir stiprių antioksidantų – liuteino, zeaksantino bei polifenolių.

Svarbiausia nauda sveikatai:
Ypač naudingi kaulų stiprumui ir normaliai kraujo krešėjimo funkcijai, padeda stiprinti imuninę sistemą, pasižymi ryškiomis antioksidacinėmis ir galimomis priešvėžinėmis savybėmis, taip pat saugo akių sveikatą.

Žirnių mikrožalumynai

Žirnių mikrožalumynai – vieni populiariausių ir lengviausiai auginamų, vertinami dėl saldoko, traškaus skonio ir įspūdingo maistinio profilio. Jie užauga per 10–14 dienų, o derlių galima nuimti, kai ūgliai pasiekia 2,5–7,5 cm aukštį.

Pagrindinės maistinės medžiagos:
Išskirtinai didelis vitamino C kiekis, taip pat gausu vitaminų A ir K, geležies, kalcio, kalio, folio rūgšties ir antioksidantų, tokių kaip beta-karotenas.

Svarbiausia nauda sveikatai:
Stipriai palaiko imuninę sistemą, skatina odos sveikatą ir normalų kraujo krešėjimą, padeda saugoti regėjimą bei suteikia galingą antioksidacinę apsaugą nuo ląstelių pažeidimų.

Burokėlių mikrožalumynai

Ryškiais raudonais stiebais ir švelniai saldžiu, žemišku skoniu pasižymintys burokėlių mikrožalumynai yra ne tik vizualiai išraiškingi, bet ir itin maistingi – puikus priedas prie bet kurio patiekalo. Jie auga apie 10–14 dienų, o derlių galima nuimti, kai ūgliai pasiekia 2,5–7,5 cm aukštį.

Pagrindinės maistinės medžiagos:
Gausu vitaminų K, C ir A, taip pat mineralų – geležies, magnio, kalio ir kalcio. Be to, burokėlių mikrožalumynuose yra stiprių antioksidantų, ypač betalainų.

Svarbiausia nauda sveikatai:
Pasižymi ryškiu priešuždegiminiu ir detoksikuojančiu poveikiu, padeda palaikyti širdies ir kaulų sveikatą, stiprina imuninę sistemą ir saugo regėjimą.

Špinatų mikrožalumynai

Švelniais, minkštais lapeliais ir lengvai salstelėjusiu, žemišku skoniu pasižymintys špinatų mikrožalumynai yra tikra maistinės vertės jėgainė – juose maistinės medžiagos sutelktos gerokai didesne koncentracija nei subrendusiuose špinatuose. Jie auga apie 10–14 dienų, o derlių galima nuimti, kai ūgliai pasiekia 2,5–7,5 cm aukštį.

Pagrindinės maistinės medžiagos:
Išskirtinai daug vitaminų A, C ir K, taip pat svarbūs mineralai – geležis, kalcis, kalis ir folio rūgštis. Be to, špinatų mikrožalumynai yra turtingi antioksidantais, įskaitant beta-karoteną, liuteiną ir zeaksantiną.

Svarbiausia nauda sveikatai:
Padeda palaikyti stiprią imuninę sistemą, skatina kaulų ir širdies sveikatą, saugo regėjimą nuo šviesos sukeliamų pažeidimų ir pasižymi stipriomis antioksidacinėmis bei priešuždegiminėmis savybėmis, padedančiomis mažinti lėtinių ligų riziką.

Garstyčių mikrožalumynai

Ryškiu, aštriu ir pipirišku skoniu pasižymintys garstyčių mikrožalumynai suteikia patiekalams charakterio ir kartu yra itin koncentruotas vertingų augalinių junginių šaltinis. Jie subręsta greitai – derlių galima nuimti maždaug po 7–13 dienų.

Pagrindinės maistinės medžiagos:
Gausu vitaminų A, C, E ir K, taip pat mineralų – kalcio, geležies ir kalio. Be to, garstyčių mikrožalumynai turtingi antioksidantais, tokiais kaip gliukozinolatai ir fenoliniai junginiai.

Svarbiausia nauda sveikatai:
Pasižymi stipriomis antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis, stiprina imuninę sistemą, padeda organizmo detoksikacijos procesams, palaiko širdies ir kaulų sveikatą bei gali prisidėti prie vėžinių ląstelių augimo slopinimo.

Jei nori sužinoti daugiau apie garstyčių mikrožalumynų auginimą, kviečiu skaityti įrašą „Baltųjų garstyčių mikrožalumynai“.

Kaip užsiauginti mikrožalumynus namuose?

Mikrožalumynų auginimas namuose yra paprastas ir nereikalauja didelių investicijų. Laikykitės šių žingsnių ir galėsite mėgautis šviežiais, maistingais žalumynais tiesiai iš savo virtuvės ar palangės.

Žingsnis	Veiksmas
Pasirinkite tinkamą indą	Tiks bet koks negilus indas su drenažo skylutėmis: plastikiniai padėklai, daigyklos, sėjinukų dėžutės ar net pakartotinai panaudotos kiaušinių dėžutės. Svarbu, kad indas būtų švarus ir gerai nutekėtų vanduo.
Pasirinkite auginimo terpę	Mikrožalumynus galima auginti dirvožemyje arba bežemėje terpėje, pavyzdžiui, kokoso pluošte ar durpėse. Taip pat puikiai tinka kokybiškas vazoninis substratas. Venkite sodo žemės – joje gali būti kenkėjų ar ligų.
Pasirinkite tinkamas sėklas	Rinkitės sėklas, skirtas būtent mikrožalumynams. Populiarios rūšys: brokoliai, ridikėliai, žirnių ūgliai, saulėgrąžos, lapiniai kopūstai (kale), rukola, kalendra, bazilikas, kviečių želmenys. Geriausia – ekologiškos, ne GMO sėklos.
Pasėkite sėklas	Tolygiai paskleiskite sėklas ant substrato paviršiaus ir lengvai prispauskite. Sėklos turėtų būti nedideliu atstumu viena nuo kitos. Užberkite plonu žemės ar vermikulito sluoksniu.
Laistykite sėklas	Sudrėkinkite sėklas purkštuvu arba laistytuvu su smulkiomis skylutėmis. Substratas turi būti drėgnas, bet ne permirkęs. Pradinėje fazėje palaikykite šiltą ir drėgną aplinką – tiks dangtelis ar maistinė plėvelė.
Užtikrinkite šviesą ir drėgmę	Pastatykite indą šviesioje vietoje (pvz., ant palangės), kur augalai gautų bent 8 valandas šviesos per dieną. Reguliariai laistykite, tačiau neperlaistykite – per didelė drėgmė gali sukelti pelėsį.
Nuimkite derlių	Mikrožalumynus galima skinti, kai jie pasiekia 2,5–5 cm aukštį. Aštriomis žirklėmis ar peiliu nukirpkite ūglius tiesiai virš žemės paviršiaus. Prieš vartojimą nuplaukite vėsiu vandeniu ir nusausinkite.

Patarimas: pradėkite nuo mūsų siūlomo Mikrožalumynų auginimo rinkinio – taip mikrožalumynų auginimas taps ne tik naudingas, bet ir labai malonus.

Raskite tinkamas mikrožalumynų sėklas ir auginimo priemones

Norint sėkmingai auginti mikrožalumynus, verta pradėti nuo kokybiškų sėklų ir patikimų auginimo rinkinių. Turint tinkamą įrangą, mikrožalumynus galima auginti patalpose ištisus metus, todėl tai puikus būdas nuolat užsitikrinti šviežių, maistingų žalumynų derlių.

Sėklos

Kalbant apie mikrožalumynų sėklas, pasirinkimas yra labai platus – nuo žolelių ir daržovių iki valgomų gėlių. Vis dėlto rekomenduojame pradėti nuo šių šešių, kurios yra patikimos, lengvai auginamos ir itin maistingos. Svarbu rinktis aukštos kokybės sėklas, aiškiai pažymėtas kaip skirtas mikrožalumynų auginimui.

Auginimo rinkiniai

Mikrožalumynų auginimo rinkiniai būna įvairių dydžių ir dizaino, kad atitiktų skirtingus poreikius. Kai kurie rinkiniai turi viską, ko reikia pradžiai: sėklų padėklus, substratą ir sėklas. Kiti apsiriboja padėklais ir auginimo terpe, palikdami jums laisvę patiems pasirinkti sėklas.

Vienas populiariausių mikrožalumynų auginimo rinkinių tipų – hidroponinės sistemos, leidžiančios auginti mikrožalumynus be dirvožemio. Tokiose sistemose augalai auga vandenyje su ištirpintomis maistinėmis medžiagomis; jos dažnai būna kompaktiškos ir lengvai naudojamos.

Kita galimybė – tradiciniai sėklų padėklai su dirvožemiu. Dažniausiai jie gaminami iš plastiko ir gali būti naudojami daug kartų. Šie paprasti, bet efektyvūs sodinimo indai puikiai tinka pradedantiesiems auginti mikrožalumynus, be to, gražiai atrodo ant palangės.

Tiesiog pripildykite padėklą kokybišku substratu, tolygiai paskleiskite sėklas, o po kelių dienų, užtikrinant reguliarų laistymą ir tinkamą apšvietimą, jūsų mikrožalumynai sėkmingai sudygs.

Kaip gaminti ir valgyti mikrožalumynus

Jei dar tik pradedate pažintį su mikrožalumynais ir svarstote, kaip juos naudoti maiste, skaitykite toliau – čia rasite paprastų patarimų ir idėjų.

Kaip garnyras

Mikrožalumynai puikiai tinka kaip garnyras įvairiems patiekalams: sriuboms, troškiniams, netgi kokteiliams. Tiesiog nuplaukite, nusausinkite ir prieš pat patiekdami užberkite ant patiekalo – tai suteiks ir skonio, ir vizualaus gyvumo.

Įmaišykite į glotnučius

Mikrožalumynai gali pakelti jūsų glotnučius į kitą lygį. Jie suteikia ryškią spalvą, gaivų skonį ir gerokai padidina gėrimo maistinę vertę. Tokie mikrožalumynai kaip špinatai, lapiniai kopūstai (kale) ar kviečių želmenys puikiai tinka glotnučiams, nes juose gausu vitaminų ir mineralų.

Dėkite į salotas

Vienas paprasčiausių būdų įtraukti mikrožalumynus į kasdienę mitybą – salotos. Jie suteikia šviežumo, tekstūros ir leidžia lengvai kurti spalvingus, maistingus derinius. Rukolos, kale ir ridikėlių mikrožalumynai salotoms ypač tinka dėl švelniai pipiriško skonio, kuris puikiai papildo kitus ingredientus.

Pagardinkite sumuštinius ir suktinukus

Mikrožalumynai taip pat puikiai tinka sumuštiniams ir tortilijų suktinukams. Jie suteikia traškumo ir gaivumo, subalansuodami sotesnius ingredientus, tokius kaip mėsa ar sūris. Liucernos, brokolių ir saulėgrąžų mikrožalumynai yra puikus pasirinkimas – jų skonis švelnus ir lengvai derinamas su įvairiais įdarais.

Apibendrinimas: 9 maistingiausi mikrožalumynai

Mikrožalumynai yra neatsiejama kiekvieno sveika gyvensena besidominčio žmogaus mitybos dalis. Juos galima lengvai užsiauginti virtuvėje, sode ar net bute. Jie ne tik pasižymi didesne maistinių medžiagų koncentracija nei visiškai subrendę augalai, bet ir dažnai turi švelnesnį, malonesnį skonį nei jų „didieji“ giminaičiai. Net jei paprastai vengiate daržovių skonio, mikrožalumynų tikrai verta neaplenkti.

Mikrožalumynai – tai puikus būdas kasdien gauti vitaminų, mineralų ir kitų mikroelementų, neapsunkinant organizmo dideliais maisto kiekiais. Jie ypač tinka tiems, kurie nori papildyti mitybą vertingomis medžiagomis, bet nenori persivalgyti ar keisti įprastų mitybos įpročių.

Dažniausiai užduodami klausimai

Koks yra pats maistingiausias mikrožalumynas?
Vieno „pačio maistingiausio“ mikrožalumyno nėra, nes kiekviena rūšis pasižymi unikaliu ir vertingu vitaminų, mineralų bei antioksidantų deriniu. Pavyzdžiui, brokolių mikrožalumynai vertinami dėl didelio sulforafano kiekio, o saulėgrąžų mikrožalumynai yra pilnavertis baltymų šaltinis. Geriausia strategija – vartoti įvairius mikrožalumynus, taip pasinaudojant skirtingomis jų maistinėmis stiprybėmis.

Ar mikrožalumynai yra sveikesni už įprastas daržoves?
Taip, mikrožalumynai paprastai yra maistingesni nei subrendę augalai. Moksliniai tyrimai rodo, kad pagal svorį mikrožalumynuose yra žymiai didesnės vitaminų, mineralų ir antioksidantų koncentracijos (Xiao ir kt., 2012). Nors tikslūs kiekiai priklauso nuo augalo rūšies ir maistinės medžiagos, mikrožalumynai yra labai efektyvus būdas gauti koncentruotą augalinės kilmės maistinių medžiagų dozę. Vis dėlto subrendusios daržovės išlieka svarbios dėl jose esančių maistinių skaidulų.

Kokius mikrožalumynus geriausia auginti pradedantiesiems?
Pradedantiesiems labiausiai tinka žirnių ūgliai, ridikėlių, brokolių ir rukolos mikrožalumynai. Jie greitai sudygsta, patikimai auga ir dažniausiai yra užauginami per 7–10 dienų, todėl puikiai tinka kaip pirmas žingsnis auginant savo maistą.